Asbestas buvo plačiai naudojamas statybose didžiąją XX amžiaus dalį, Lietuvoje ypač sovietmečiu. Visoje Europos Sąjungoje asbesto gaminiai uždrausti nuo 2005 m. Todėl iki tol pastatytuose ar renovuotuose pastatuose asbesto gali būti labai įvairiose medžiagose, ir todėl prieš remontą jo vis dar ieškoma.
Šiame straipsnyje aptariame, kodėl asbestas tapo tokia populiaria statybine medžiaga, kokios asbesto rūšys buvo naudojamos, kaip naudojimas keitėsi per dešimtmečius ir kaip paties pastato statybos bei remonto istorija padeda įvertinti, kur verta ieškoti asbesto.
Kodėl asbestas tapo toks populiarus?
Asbesto pluoštai yra tvirti, nedega ir gerai atlaiko karštį bei chemines medžiagas. Pluoštus buvo lengva įmaišyti į cementą, glaistą, klijus ir plastiką, o gaminiai tapdavo tvirtesni ir atsparesni karščiui. Žodis „asbestas“ kilęs iš graikų kalbos ir reiškia maždaug „neužgesinamas“. Asbestas tapo kasdiene žaliava, naudota tiek individualiuose namuose, tiek daugiabučiuose, tiek pramonėje.
Šiferis ir kiti asbestcemenčio gaminiai
Žinomiausias asbesto gaminys Lietuvoje yra asbestcementis, o ypač iš jo gaminami banguoti stogo lakštai – šiferis. Iš asbestcemenčio buvo gaminami ir fasadų bei sienų plokštės, nuotekų vamzdžiai ir ventiliacijos kanalai. Šiferis buvo pigus, ilgaamžis ir lengvai montuojamas, todėl jo iki šiol yra ant daugelio senesnių namų, sodybų ir ūkinių pastatų stogų.
Kokios asbesto rūšys buvo naudojamos?
Dažniausia statybinėse medžiagose pasaulyje naudota asbesto rūšis buvo chrizotilas, arba baltasis asbestas. Jis ypač naudotas asbestcemenčio gaminiuose, grindų dangose, klijuose ir glaistuose. Purškiamoje izoliacijoje ir priešgaisrinėse dangose naudotas ir amfibolinis asbestas, pavyzdžiui, krokidolitas (mėlynasis asbestas) ir amozitas (rudasis asbestas). Antofilitas – dar viena amfibolinio asbesto rūšis, kuri daugiausia buvo kasama ir naudojama Suomijoje. Daugiau skaitykite puslapyje antofilitas ir straipsnyje asbestas gamtoje, kuriame aprašyta, kaip asbestas susidaro uolienose.
Asbesto naudojimas skirtingais dešimtmečiais
Toliau pateiktas skirstymas yra apytikslis. Ta pati medžiaga galėjo būti naudojama ilgai, o pastate gali būti sluoksnių iš daugelio skirtingų dešimtmečių.
XX amžiaus pradžia: karštis ir ugnis
Pirmieji asbesto gaminiai pastatuose buvo naudojami ten, kur reikėjo atsparumo karščiui ir ugniai: asbestinis kartonas, izoliacinės masės, virvės ir šildymo vamzdžių bei katilų izoliacija. Asbestcementis anksti paplito ant stogų ir fasadų.
Po Antrojo pasaulinio karo: naujos dangos ir klijai
Nuo XX amžiaus vidurio asbesto buvo dedama į vis daugiau apdailos medžiagų ir klijų. Grindų dangos klijai, plastikinės grindų dangos, vinilinės plytelės, plytelių klijai, glaistai ir siūlių mastikos – tipiškos to laikotarpio asbesto turinčios medžiagos.
Sovietmetis: masinė statyba
Sovietmečiu buvo daug statoma – daugiabučiai, visuomeniniai ir pramoniniai pastatai, ūkiniai statiniai. Tų dešimtmečių pastatuose asbesto gali būti daug skirtingų medžiagų vienu metu, pavyzdžiui, šiferyje, grindų dangos klijuose, plytelių klijuose, glaiste, siūlių mastikoje, vamzdžių izoliacijoje ir ventiliacijos kanaluose. Pramoniniuose ir visuomeniniuose pastatuose taip pat naudota purškiama izoliacija ir purškiamos priešgaisrinės dangos.
2005 m.: draudimas visoje ES
Nuo 2005 m. asbesto gaminiai uždrausti visoje Europos Sąjungoje, taip pat ir Lietuvoje. Ką ši data reiškia remontuojančiam, aprašyta straipsnyje kada buvo uždraustas asbestas.
Po draudimo: asbesto palikimas pastatuose
Draudimas taikytas naujiems asbesto gaminiams, o pastatuose jau esančių medžiagų šalinti nereikėjo. Todėl asbesto istorija nesibaigė. Senosios medžiagos tebėra sienose, grindyse, stoguose ir izoliacijoje, ir jos išlenda remontuojant ar griaunant pastatus.
Ir poveikis sveikatai pasireiškia vėliau, nes su asbestu susijusios ligos dažniausiai išryškėja tik praėjus ilgam laikui po poveikio. Todėl šiandieninės taisyklės skirtos tam, kad prieš ardymą būtų išsiaiškinta, ar yra asbesto, ir kad ardymas būtų atliekamas saugiai pagal Valstybinės darbo inspekcijos taisykles.
Kaip pastato istorija padeda rasti asbestą?
Žinodami, kada namas pastatytas ir kada remontuotas, galite įvertinti, kurie sluoksniai yra iš laikotarpio iki draudimo. Istorija parodo, kur verta ieškoti asbesto, bet tik mėginys parodo, ar asbesto yra būtent Jūsų medžiagoje.
- Išsiaiškinkite statybos metus, pavyzdžiui, pastato dokumentuose, daugiabučio bendrijoje arba savivaldybėje.
- Surinkite informaciją apie ankstesnius remontus: kada buvo keisti vonios kambarys, virtuvė, grindys ir fasadas.
- Išsiaiškinkite, kokias medžiagas ir sluoksnius palies būsimas remontas. Po nauja danga gali būti senų klijų ar glaisto.
- Paimkite mėginį iš kiekvienos medžiagos, kuri įrengta iki draudimo ir kurią ketinate šlifuoti, gręžti ar ardyti. Mūvėkite vienkartines pirštines ir dėvėkite ne žemesnės kaip FFP3 klasės respiratorių, sudrėkinkite vietą, atskirkite maždaug 2–5 centimetrų gabalėlį per visus sluoksnius, supakuokite jį į du maišelius ir juos pažymėkite, vietą uždenkite lipnia juosta, o aplinką nuvalykite drėgna šluoste.
- Išsiųskite mėginius į laboratoriją ir, prieš pradėdami ardyti, palaukite rezultato.
Išsamesnių nurodymų rasite straipsnyje kaip paimti asbesto mėginį. Semlab mėginius tiria JEOL SEM-EDS elektroniniu mikroskopu, kuris identifikuoja visas šešias asbesto rūšis. Rezultatas siunčiamas el. paštu lietuvių kalba, paprastai tą pačią dieną, kai mėginys pasiekia laboratoriją. Jei asbestas aptinkamas, ardymo darbus atlieka įmonė, turinti kvalifikaciją šalinti asbestą.
Kiek kainuoja asbesto analizė?
Analizė kainuoja 39,90 € + PVM už mėginį (50,07 € su PVM, Suomijos PVM 25,5 %), o kaina ta pati užsakant 1–100 mėginių. Dėl daugiau nei 100 mėginių užsakymų galime susitarti atskirai. Pašto išlaidos į kainą neįskaičiuotos. Galite užsakyti analizę internetu, sumokėti kortele ir išsiųsti mėginius per Lietuvos paštą į laboratoriją Suomijoje.