Asbesto gaminiai visoje Europos Sąjungoje, taip pat ir Lietuvoje, uždrausti nuo 2005 m. Asbestas ypač plačiai naudotas sovietmečio statybose, todėl pagal bendrą taisyklę asbesto gali būti pastatuose, kurie pastatyti ar renovuoti iki 2005 m. Todėl prieš remontuojant ar ardant verta išsiaiškinti, ar senose medžiagose yra asbesto.
Kas yra asbestas?
Asbestas – tai bendras šešių mineralinių pluoštų pavadinimas. Jie skirstomi į dvi pagrindines grupes: serpentininį asbestą, kuriam priklauso tik chrizotilas, ir amfibolinį asbestą, kuriam priklauso amozitas, krokidolitas, antofilitas, tremolitas ir aktinolitas. Istoriškai chrizotilas buvo pati paplitusi asbesto rūšis. Visos asbesto rūšys sukelia vėžį. Daugiau skaitykite puslapyje asbesto rūšys.
Asbestas į statybines medžiagas buvo dedamas, be kita ko, siekiant padidinti jų tvirtumą ir atsparumą karščiui. Problema – mažas pluoštų dydis: kai medžiaga suyra, pluoštai su įkvepiamu oru gali patekti į plaučius. Asbesto poveikis gali sukelti sunkių ligų, pavyzdžiui, asbestozę, plaučių vėžį ir mezoteliomą. Ligos dažniausiai pasireiškia tik praėjus ilgam laikui po poveikio.
Kada asbestas buvo uždraustas Lietuvoje?
Visoje Europos Sąjungoje asbesto gaminiai uždrausti nuo 2005 m., ir šis draudimas taikomas ir Lietuvoje. Draudimo priežastis – asbesto keliama rizika sveikatai. Draudimas taikytas naujų asbesto turinčių medžiagų naudojimui, o ne pastatuose jau esančioms medžiagoms. Todėl asbesto vis dar yra daugelyje individualių namų, butų ir kitų pastatų.
Iš to kyla praktikoje vis dar taikoma riba: jei namas pastatytas ar renovuotas iki 2005 m., ypač jei jis statytas sovietmečiu, jo medžiagose gali būti asbesto. Asbesto gali būti ir naujesniuose pastatuose, jei remontuojant konstrukcijoje buvo palikta senų medžiagų.
Kur buvo naudojamas asbestas?
Asbestas pastatuose naudotas daugelį dešimtmečių iki draudimo, ir jo gali būti labai įvairiose medžiagose. Tipiški pavyzdžiai:
- plytelių klijai ir siūlių mastikos vonios kambaryje ir virtuvėje,
- sienų ir lubų glaistas,
- plastikinės grindų dangos, vinilinės plytelės ir grindų dangos klijai,
- vamzdžių izoliacija,
- asbestcemenčio plokštės ir stogo lakštai, pavyzdžiui, šiferis,
- ventiliacijos kanalų izoliacija ir sandarikliai.
Medžiagos dažnai išdėstytos sluoksniais: ta pati siena ar grindys per skirtingus dešimtmečius galėjo būti kelis kartus padengtos nauja danga. Išsamesnį sąrašą rasite straipsnyje kur gali būti asbesto.
Ar senas namas visada reiškia asbestą?
Ne. Nors iki draudimo pastatytame name gali būti asbesto, ne visos to laikotarpio medžiagos jo turi. Vienodai atrodantys klijai ar glaistas viename name gali turėti asbesto, o kitame – ne.
Svarbi ir remonto istorija. Pavyzdžiui, 1970-ųjų namo vonios kambarys galėjo būti perdarytas po 2005 m., todėl jo apdaila yra iš laikotarpio po draudimo. Tačiau po naujomis dangomis gali būti palikta senesnių sluoksnių, pavyzdžiui, glaisto ar klijų. Todėl kiekvieną ardomą sluoksnį reikia vertinti atskirai.
Kodėl draudimo metai vis dar svarbūs?
Sveika asbesto turinti medžiaga įprastai gyvenant nėra pavojinga, nes pluoštai joje surišti. Rizika atsiranda, kai medžiaga ardoma, gręžiama, šlifuojama ar suyra. Būtent tai vyksta remontuojant, o remontai dažnai atliekami senesniuose pastatuose, kuriuose gali būti asbesto. Darbams su asbestu taikomos Valstybinės darbo inspekcijos prižiūrimos taisyklės.
Vis dėlto metai yra tik orientyras. Jie parodo, kada yra pagrindo įtarti asbestą, bet ne tai, ar būtent Jūsų plytelių klijuose ar glaiste yra asbesto. Todėl ardomas medžiagas verta ištirti jau planuojant remontą, kad laiko grafikas ir išlaidos nenustebintų.
Kaip sužinoti, ar Jūsų name yra asbesto?
Asbesto neatpažinsite plika akimi, pagal kvapą ar pagal tai, kaip medžiaga atrodo liečiant. Statybos metai parodo, ar yra pagrindo įtarti asbestą, bet tikrą atsakymą duoda tik laboratorinė analizė. Jei statybos metų nežinote, paprastai juos galite rasti pastato dokumentuose, daugiabučio bendrijoje arba savivaldybėje.
- Išsiaiškinkite statybos metus ir kada buvo atlikti ankstesni remontai.
- Nustatykite medžiagas, kurias palies remontas. Jei jos iš laikotarpio iki draudimo, ištirkite jas.
- Paimkite nedidelį mėginį ir apsisaugokite pagal mėginio ėmimo nurodymus. Jei konstrukcija sluoksniuota, paimkite visus sluoksnius.
- Išsiųskite mėginį į laboratoriją ir, prieš pradėdami ardyti, palaukite rezultato.
Jei rezultatas teigiamas, medžiagos patys neardykite – kreipkitės į įmonę, turinčią kvalifikaciją šalinti asbestą. Jei medžiaga sveika ir remonto neplanuojama, ją dažniausiai galima palikti. Neigiamas rezultatas reiškia, kad su medžiaga galima elgtis įprastai. Atliekant didesnį remontą, kai ardoma daug medžiagų, paprastai reikia asbesto inventorizacijos, kurios metu sistemingai patikrinamos visos galimos asbesto turinčios medžiagos.
Semlab mėginius tiria JEOL SEM-EDS elektroniniu mikroskopu, kuris identifikuoja visas šešias asbesto rūšis. Analizė kainuoja 39,90 € + PVM už mėginį, t. y. 50,07 € su PVM (Suomijos PVM 25,5 %), o mokate kortele užsakydami. Rezultatas siunčiamas el. paštu lietuvių kalba, paprastai tą pačią dieną, kai mėginys pasiekia laboratoriją. Pašto išlaidos į kainą neįskaičiuotos. Galite užsakyti analizę internetu ir išsiųsti mėginį paštu.