Paimti asbesto mėginį gana paprasta, jei tai darote teisingai. Svarbiausia – nustatyti tiriamą medžiagą, neleisti pasklisti dulkėms ir kruopščiai supakuoti mėginį prieš siunčiant jį į laboratoriją. Šiame straipsnyje žingsnis po žingsnio aptariame, kaip saugiai paimti asbesto mėginį namuose ar statybvietėje.
Nustatykite medžiagą
Prieš imant mėginį svarbu žinoti, kokią medžiagą norite ištirti. Asbesto gali būti, pavyzdžiui, plytelių klijuose, sienų glaiste, plastikinėse grindų dangose, vamzdžių izoliacijoje ir stogo medžiagose. Jei konstrukcija sluoksniuota, mėginį reikia paimti iš kiekvieno įtartino medžiagos sluoksnio. Dažna klaida – imti mėginį tik iš paviršinės medžiagos, nors asbestas yra po ja esančiuose klijuose ar glaiste.
Ko Jums reikės
Mėginiui paimti reikės kelių paprastų įrankių: apsauginių pirštinių, užspaudžiamo maišelio mėginiui ir peilio ar kalto mėginiui atskirti. Rekomenduojama dėvėti respiratorių (ne žemesnės kaip FFP3 klasės), tačiau tai nėra privaloma.
Atskirkite mėginį
Mėginį atsargiai atskirkite, pavyzdžiui, peiliu ar kaltu, kad gautumėte reprezentatyvų medžiagos gabalėlį. Mėginys turėtų būti maždaug 2–5 centimetrų, t. y. maždaug degtukų dėžutės dydžio. Per mažas mėginys gali apsunkinti analizę laboratorijoje.
Jei medžiaga sluoksniuota, mėginį paimkite taip, kad būtų visi sluoksniai. Pavyzdžiui, vonios kambario sienoje vienas ant kito gali būti plytelės, plytelių klijai ir glaistas. Kiekviename sluoksnyje gali būti asbesto, ir laboratorija juos tiria atskirai.
Pažymėkite mėginį
Kiekvieną mėginį aiškiai pažymėkite. Ant užspaudžiamo maišelio arba atskirame lapelyje užrašykite, iš kur mėginys paimtas, kokia tai medžiaga, ir datą. Pavyzdžiui: „Vonios kambarys, sienos plytelių klijai, 2026-03-15“. Tai palengvina laboratorijos darbą ir užtikrina, kad rezultatą bus galima susieti su tinkama medžiaga ir vieta.
Dažniausios mėginio ėmimo klaidos
Dažniausia klaida – mėginys paimamas iš netinkamo sluoksnio. Jei norite ištirti plytelių klijus, neužtenka nuimti tik plytelės – mėginyje turi būti klijų sluoksnis. Kita dažna klaida – mėginio užteršimas, kai į mėginį patenka aplinkos medžiagų. Trečia klaida – dulkių paskleidimas neatsargiai atskiriant mėginį, kai be reikalo galite būti paveikti galimų asbesto pluoštų.
Problemų kelia ir per mažas mėginys. Jei laboratorija gauna ištirti tik mažą trupinėlį, rezultato patikimumas gali sumažėti. Geriau paimkite šiek tiek didesnį gabalėlį – prireikus laboratorija perteklių pašalins.
Supakuokite ir išsiųskite mėginį
Paėmę mėginį, sandariai uždarykite užspaudžiamą maišelį ir įdėkite jį į dar vieną maišelį arba transportavimo pakuotę. Taip mėginys transportuojant nieko neužterš. Mėginį išsiųskite per Lietuvos paštą į laboratoriją Suomijoje. Siųskite tik surištas medžiagas, pavyzdžiui, plyteles, plytelių klijus, glaistą ar šiferį, – dulkančių medžiagų, pavyzdžiui, vamzdžių izoliacijos ar purškiamos izoliacijos, paštu siųsti negalima.
Nedidelį, tinkamai supakuotą mėginį galima išsiųsti įprastu paštu. Laboratorija priima mėginį, jį ištiria ir rezultatą lietuvių kalba išsiunčia el. paštu tą pačią dieną, kai mėginys atkeliauja.
Apibendrinimas
Asbesto mėginį galite paimti patys, jei laikotės pagrindinių nurodymų: naudokite apsaugos priemones, paimkite pakankamai didelį mėginį iš tinkamo sluoksnio ir kruopščiai jį supakuokite. Taip gausite patikimą rezultatą ir galėsite saugiai tęsti remonto planavimą.