Asbesto pluoštas – plonas, ilgas ir tvirtas silikatinio mineralo pluoštas, kuris gamtoje kristalizavosi pluoštine forma. Pavienis asbesto pluoštas yra daug kartų plonesnis už plauką ir plika akimi nematomas. Asbesto pluoštų ypatybė ta, kad pluoštų pluošteliai išilgai skyla į vis plonesnes gijas. Todėl iš suirusių asbesto medžiagų atsiskiria įkvepiamų pluoštų, kurie gali patekti giliai į plaučius.
Šiame straipsnyje sužinosite, kokia yra asbesto pluošto sandara ir dydis, kodėl jo buvo dedama į statybines medžiagas, kada pluoštai patenka į orą, kuo asbesto pluoštai skiriasi nuo mineralinės vatos ir kitų pluoštų ir kaip laboratorija juos nustato.
Kaip atrodo asbesto pluoštas?
Asbestas – ne vienas mineralas, o bendras šešių silikatinių mineralų, gamtoje kristalizavusių pluoštine forma, pavadinimas. Toks pluoštinis augimo būdas vadinamas asbestiforminiu. Tas pats mineralas gali pasitaikyti ir kaip įprastas, nepluoštinis akmuo, ir tuomet tai nėra asbestas. Mineralų grupių skirtumai aprašyti straipsnyje serpentinas ir amfibolas, o šešios asbesto rūšys pristatomos puslapyje asbesto rūšys.
Pluoštelis, pluoštas ir fibrilė
Asbesto gija, kurią galima pamatyti, pavyzdžiui, žaliaviniame minerale, iš tikrųjų yra pluoštelis, sudarytas iš milžiniško skaičiaus lygiagrečių pluoštų. Kai pluoštelis lenkiamas, trinamas ar gniuždomas, jis išilgai skyla į plonesnius pluoštus ir galiausiai į pavienes fibriles. Ši savybė skiria asbestą nuo daugumos kitų pluoštų ir paaiškina, kodėl taip lengvai susidaro įkvepiamos dulkės.
Koks mažas yra asbesto pluoštas?
Matuojant orą ir darbuotojų saugos srityje taikomas Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) apibrėžimas, pagal kurį skaičiuojamas pluoštas yra ilgesnis nei 5 mikrometrai, plonesnis nei 3 mikrometrai, o jo ilgio ir storio santykis didesnis nei 3:1. Tokio dydžio pluoštai yra įkvepiami. Daugelis asbesto pluoštų yra dar gerokai plonesni, o ploniausių įprastu šviesiniu mikroskopu nematyti. Todėl asbesto pluoštams nustatyti reikalinga laboratorija.
Kodėl asbesto pluoštas buvo naudojamas statybinėse medžiagose?
Dėl savo savybių asbesto pluoštas gamybos metu buvo maišomas į labai daug gaminių.
- Atsparumas karščiui ir ugniai: asbestas nedega ir atlaiko aukštą temperatūrą. Todėl jis buvo naudojamas izoliacijoje, sandarinimuose ir priešgaisrinėje apsaugoje.
- Atsparumas tempimui: pluoštai stiprino cementą, glaistą, skiedinį, klijus ir plastiką taip pat, kaip armatūra stiprina betoną.
- Cheminis atsparumas ir atsparumas dilimui: asbesto pluoštas atlaiko daugelį cheminių medžiagų ir dilimą, todėl tiko, pavyzdžiui, grindų medžiagoms ir stogo gaminiams.
Gatavame gaminyje pluoštai yra surišti cemente, bitume, klijuose, glaiste ar plastike, ir jų akimi neatskirsite. Asbesto turintis gaminys atrodo lygiai taip pat kaip ir be asbesto.
Kada asbesto pluoštai patenka į orą?
Sveika ir nepaliesta asbesto medžiaga paprastai pluoštų į orą neišskiria, nes pluoštai lieka surišti medžiagoje. Pluoštai atsiskiria, kai medžiaga mechaniškai ardoma. Tipiškos situacijos:
- šlifavimas, gręžimas, pjovimas, kalimas ir frezavimas
- plytelių, dangų ir plokščių atkėlimas ir laužymas
- trupančių medžiagų, pavyzdžiui, senos vamzdžių izoliacijos ar purškiamos izoliacijos, lietimas ir dėvėjimasis
- ilgai oro sąlygų veiktas, išdūlėjęs asbestcemenčio paviršius, pavyzdžiui, kai šiferis plaunamas aukšto slėgio plovikliu ar šveičiamas šepečiu
Iš kietų medžiagų, pavyzdžiui, asbestcemenčio, vinilinių plytelių ir sukietėjusių klijų, pluoštai daugiausia atsiskiria jas apdorojant, tačiau šlifuojant ir pjaunant pluoštai išsiskiria ir iš jų. Minkštos ir trupančios medžiagos, pavyzdžiui, dalis vamzdžių izoliacijos ir purškiama priešgaisrinė apsauga, gali dulkėti vos lengvai prisilietus.
Ploni pluoštai yra lengvi, ilgai sklando ore ir su oro srautais patenka į kitas patalpas. Todėl galimų asbesto dulkių nešluokite ir nesiurbkite įprastu dulkių siurbliu, o paviršius nuvalykite drėgna šluoste. Pluoštai patalpos ore tiriami atliekant oro mėginio tyrimą.
Kodėl asbesto pluoštas pavojingas?
Įkvėpti ploni pluoštai gali patekti iki pat atokiausių plaučių dalių ir pleuros. Ilga ir plona pluoštų forma bei jų patvarumas apsunkina organizmui jų atsikratymą, todėl dalis pluoštų ilgam lieka audiniuose. Visų rūšių asbestas sukelia vėžį. Su asbestu susijusios ligos dažniausiai pasireiškia tik praėjus ilgam laikui po poveikio.
Jei nerimaujate, kad galėjote būti paveikti, pasitarkite su savo šeimos gydytoju arba darbo medicinos gydytoju.
Kuo asbesto pluoštas skiriasi nuo kitų pluoštų?
Pastatuose yra įvairių pluoštų, ir ne viskas, kas pluoštiška, yra asbestas.
- Stiklo vata ir akmens vata: pramoniniu būdu iš išlydyto stiklo ar akmens pagaminti pluoštai. Pluoštai dažniausiai lūžta skersai ir neskyla išilgai į plonesnius pluoštus. Mineralinė vata gali dirginti odą ir kvėpavimo takus, tačiau tai nėra asbestas.
- Organiniai pluoštai: celiuliozė, popierius, mediena, medvilnė, plaukai ir augalų pluoštai turi visiškai kitokią sudėtį nei mineraliniai pluoštai.
- Kitos pluoštinės dalelės: ir medžiagose be asbesto gali būti pluoštinių ar adatos formos dalelių, kurios mikroskope primena asbestą. Todėl asbestui nustatyti nepakanka formos – reikalinga ir cheminė sudėtis.
Kaip laboratorija nustato asbesto pluoštą?
Semlab mėginius tiria JEOL SEM-EDS elektroniniu mikroskopu. Skenuojantis elektroninis mikroskopas dideliu didinimu parodo pluošto formą ir proporcijas, net ir labai plonų pluoštų. Elementinė analizė (EDS) matuoja pluošto cheminę sudėtį, pavyzdžiui, magnio, silicio, geležies, kalcio ir natrio dalis. Pagal formą ir sudėtį pluoštą galima identifikuoti kaip asbestą ir nustatyti, kuri iš šešių asbesto rūšių tai yra. Medžiagų mėginiai analizuojami pagal standartą ISO 22262-1.
Skirtingi analizės metodai palyginti straipsnyje asbesto analizės metodai, o kaip veikia prietaisas, aprašyta puslapyje asbesto mėginio analizė.
Jei medžiagos mėginį imate patys, atskirkite nedidelį gabalėlį, nelaužydami medžiagos daugiau nei būtina, ir naudokite bent FFP3 klasės respiratorių. Instrukcijas rasite straipsnyje kaip paimti asbesto mėginį.
Ką parodo rezultatas?
Rezultatas siunčiamas el. paštu lietuvių kalba, paprastai tą pačią dieną, kai mėginys pasiekia laboratoriją, ir jis parodo, ar mėginyje aptikta asbesto pluoštų ir kokios rūšies asbestas tai yra. Jei asbesto aptinkama, medžiagos ardymas ir apdorojimas planuojami kaip darbai su asbestu pagal darbuotojų saugos reikalavimus, kurių laikymąsi prižiūri Valstybinė darbo inspekcija, o ardymą atlieka asbesto šalinimo darbams kvalifikuota įmonė. Ką daryti gavus rezultatą, aprašyta straipsnyje teigiamas asbesto rezultatas. Jei asbesto neaptinkama, rezultatas galioja mėginio vietai ir tokiai pat medžiagai.
Kiek kainuoja asbesto analizė?
Analizė kainuoja 39,90 € + PVM už mėginį (50,07 € su PVM, Suomijos PVM 25,5 %), o kaina vienoda nuo 1 iki 100 mėginių. Dėl užsakymų, viršijančių 100 mėginių, galime susitarti atskirai. Pašto išlaidos į kainą neįeina. Galite užsakyti analizę internetu, sumokėti kortele ir išsiųsti mėginį „Lietuvos paštu“ į laboratoriją Suomijoje.