Asbesto kiekis: ką reiškia asbesto turinti medžiaga?

Asbesto kiekis parodo, kiek asbesto pluoštų yra medžiagoje. Vis dėlto statybinių medžiagų atveju lemiamas klausimas paprastesnis: ar mėginyje rasta asbesto, ar ne? Jei asbestas aptinkamas, medžiaga laikoma asbesto turinčia ir ją reikia ardyti kaip asbesto darbus, net jei pluoštų kiekis nedidelis. Mažas kiekis nepaverčia ardymo įprastu griovimo darbu. Todėl Semlab ataskaitoje nurodoma ne asbesto dalis procentais, o tai, ar mėginyje aptikta asbesto ir kokia tai asbesto rūšis.

Šiame straipsnyje aptariame, ką praktiškai reiškia „asbesto turinti medžiaga“, kodėl net nedidelis asbesto kiekis yra lemiamas, kodėl kiekis skirtingose medžiagose skiriasi, kuo asbesto kiekis medžiagoje skiriasi nuo asbesto koncentracijos ore ir ką parodo laboratorijos ataskaita.

Ką reiškia „asbesto turinti“?

Asbesto turinti medžiaga – tai medžiaga, kurios mėginyje identifikuoti asbesto pluoštai. Praktiškai skirstoma į dvi grupes:

• Asbestas aptiktas: medžiaga tvarkoma kaip asbesto turinti. Jos negalima ardyti kaip įprasto griovimo darbo – kreipkitės į įmonę, turinčią kvalifikaciją šalinti asbestą, ir laikykitės Valstybinės darbo inspekcijos taisyklių.
• Asbestas neaptiktas: mėginyje asbesto nerasta, ir su medžiaga galima elgtis įprastai. Rezultatas taikomas ištirtai medžiagai, o ne šalia ar po ja esantiems sluoksniams.

Kasdienėje kalboje dažnai sakoma, kad medžiagoje „yra truputį asbesto“ arba kad ji „tik šiek tiek asbestinė“. Ardymo darbams tokie posakiai nesvarbūs: asbesto turinti medžiaga yra asbesto turinti.

Kodėl net mažas asbesto kiekis yra lemiamas?

Asbesto pavojus slypi ne medžiagos svoryje, o pluoštuose, kurie gali patekti į įkvepiamą orą. Asbesto pluoštai tokie ploni, kad net nedidelis kiekis gali atitikti didelį skaičių įkvepiamų pluoštų. Todėl net mažai asbesto turinti medžiaga ardoma gali paskleisti daug pluoštų.

• Darbo būdas labai svarbus. Šlifuojant, kalant, gręžiant ir pjaunant medžiaga virsta dulkėmis. Šlifuojant glaistą ar klijus gali susidaryti daug pluoštų turinčių dulkių, net jei asbestas sudaro tik mažą masės dalį.
• Visos asbesto rūšys sukelia vėžį. Todėl siekiama visiškai išvengti poveikio, o ne tik jį sumažinti.
• Pluoštų nematyti. Asbesto dulkių plika akimi neatskirsite nuo įprastų statybinių dulkių, todėl dirbdami poveikio nepastebėsite.

Jei nerimaujate, kad galėjote būti paveikti asbesto, pasitarkite su gydytoju.

Kodėl asbesto kiekis skirtingose medžiagose skiriasi?

Asbesto į gaminius buvo dedama skirtingais tikslais ir skirtingais kiekiais. Kai kuriuose senesniuose gaminiuose, pavyzdžiui, purškiamoje izoliacijoje, asbestas galėjo sudaryti didžiąją medžiagos dalį, o ir asbestcementyje jo dalis buvo nemaža. Kituose, pavyzdžiui, klijuose, glaiste ir vinilinėse plytelėse, asbestas dažniausiai sudarė tik nedidelę masės dalį – jis gerino tvirtumą ar apdirbamumą. Abi grupės yra asbesto turinčios medžiagos.

Kiekis gali skirtis ir toje pačioje medžiagoje. To paties gaminio sudėtis skirtingose gamybos partijose galėjo skirtis, o vietoje maišytose masėse pluoštai gali būti pasiskirstę netolygiai. Be to, senesnėse konstrukcijose dažnai būna keli ploni sluoksniai vienas ant kito. Jei bent vienas sluoksnis turi asbesto, visa ardoma sluoksnių konstrukcija laikoma asbesto turinčia. Daugiau apie sluoksnius skaitykite straipsnyje asbestas sienų glaiste.

Kiekis ir dulkėjimas – ne tas pats

Kaip lengvai iš medžiagos atsiskiria pluoštai, priklauso nuo to, kaip tvirtai jie surišti. Kietoje asbestcemenčio plokštėje ar vinilinėje plytelėje pluoštai surišti, o minkšta ir byranti izoliacija gali dulkėti vos prisilietus. Sveika ir nepaliesta medžiaga paprastai pluoštų neskleidžia, tačiau ardant pluoštai gali išsiskirti iš visų asbesto turinčių medžiagų.

Semlab ataskaitoje kiekvienam mėginiui suteikiama dulkėjimo klasė 0–5 (ataskaitos rizikos klasifikacija 0–5), apibūdinanti, kaip lengvai iš medžiagos gali atsiskirti pluoštai. Neigiamo mėginio klasė – 0. Ši informacija padeda planuoti ardymą, tačiau žema klasė nekeičia fakto, kad medžiagoje yra asbesto.

Asbesto kiekis medžiagoje ir ore

Asbesto kiekis vartojamas dviem skirtingomis prasmėmis, ir jas verta atskirti.

• Asbesto kiekis medžiagoje nustatomas iš medžiagos mėginio, t. y. nedidelio glaisto, klijų, plokštės ar izoliacijos gabalėlio. Jis parodo, ar ardomoje medžiagoje yra asbesto ir kokia tai asbesto rūšis.
• Asbesto koncentracija ore nustatoma iš oro mėginio: patalpos oras siurbiamas per filtrą, o ant filtro sulaikyti pluoštai suskaičiuojami. Tai naudojama, pavyzdžiui, poveikiui įvertinti arba patikrinti, ar patalpa švari po asbesto šalinimo. Daugiau skaitykite puslapyje asbesto oro mėginys.

Prieš remontą beveik visada reikia medžiagos mėginio. Oro mėginys neparodo, ar sienos glaiste ar grindų dangos klijuose yra asbesto.

Ką parodo laboratorijos ataskaita?

Semlab medžiagų mėginius tiria JEOL SEM-EDS elektroniniu mikroskopu pagal standartą ISO 22262-1. Mikroskopu matyti pluošto forma, o elementinė analizė parodo jo sudėtį. Ataskaitoje apie kiekvieną mėginį pateikiama:

• mėginio duomenys: objektas, medžiaga ir vieta
• rezultatas: teigiamas, neigiamas arba neaiškus
• aptikta asbesto rūšis, jei asbestas rastas: chrizotilas, amozitas, krokidolitas, antofilitas, tremolitas arba aktinolitas
• dulkėjimo klasė 0–5

Be to, ataskaitoje nurodoma mėginių gavimo ir ataskaitos data, metodo aprašymas, bendras interpretavimo nurodymas, analitiko parašas, o priede pateikiamos mėginių nuotraukos. Ataskaitoje nenurodoma asbesto procentinė dalis ar kiekio klasė. Neaiškų rezultatą verta patvirtinti nauju mėginiu.

Rezultatas siunčiamas el. paštu lietuvių kalba, paprastai tą pačią dieną, kai mėginys pasiekia laboratoriją. Neigiamas rezultatas apima visas šešias asbesto rūšis. Rezultatas visada taikomas į laboratoriją atsiųstam mėginiui, todėl svarbu, kad mėginys būtų reprezentatyvus. Kaip interpretuoti rezultatą, aprašyta straipsnyje kaip interpretuoti asbesto tyrimo rezultatą, o ką daryti gavus teigiamą rezultatą – straipsnyje teigiamas asbesto tyrimo rezultatas.

Kaip paimti reprezentatyvų mėginį?

Kadangi asbestas gali būti pasiskirstęs netolygiai ir paslėptas plonu sluoksniu, mėginys turi atspindėti būtent tą vietą ir tą sluoksnių konstrukciją, kurią ketinate ardyti.

1. Paimkite mėginį ten, kur bus atliekami darbai. Jei paviršius buvo taisytas skirtingu metu, iš kiekvienos kitaip atrodančios vietos paimkite atskirą mėginį.
2. Mūvėkite vienkartines pirštines ir dėvėkite ne žemesnės kaip FFP3 klasės respiratorių.
3. Sudrėkinkite mėginio vietą purkštuvu, kad susidarytų kuo mažiau dulkių.
4. Atskirkite maždaug 2–5 centimetrų gabalėlį taip, kad būtų paimti visi sluoksniai iki pat pagrindo. Per mažas mėginys arba mėginys, paimtas tik iš paviršinio sluoksnio, gali praleisti asbesto turintį sluoksnį.
5. Įdėkite gabalėlį į užspaudžiamą maišelį, uždarykite jį ir įdėkite į dar vieną maišelį. Ant maišelio užrašykite mėginio vietą ir medžiagą.
6. Mėginio vietą uždenkite lipnia juosta, o aplinką nuvalykite drėgna šluoste.

Išsamesnių nurodymų rasite straipsnyje kaip paimti asbesto mėginį.

Kiek kainuoja asbesto analizė?

Analizė kainuoja 39,90 € + PVM už mėginį, t. y. 50,07 € su PVM (Suomijos PVM 25,5 %). Mokate kortele užsakydami, o pašto išlaidos į kainą neįskaičiuotos. Galite užsakyti analizę internetu ir išsiųsti mėginį paštu į laboratoriją.